Ar aš pravirkčiau pamačius tave, saulei besileidžiant, žvaigždėms besikopiant atgal?
Ašaros ridenosi dangum, kurios vienintelės suprato mano tikrus jausmus.
Visi jie banalūs, visi jie netikri. Tik mudu buvom artimi.
Tos nuotraukos, vaizdai ir laikas dangiškas kartu, nebe sugrįš... O man skaudu.
Aš paskęstu prisiminimuose, skraidau dangaus papėdėje, kažkur ten, kur prasideda žvaigždėti skliautai, kažkur ten, kur viskas pasakiškai gražu ir nenumaldomai ramu.
Ar girdi?
Paklausyk.
Tai tyla... Neapsakomai stebuklinga.
Beribė balta šviesa, joje mudu abu.
Matau pykčiu prisirpusias akis, atsitraukiančius žingsnius, paskutinius rankų prisilietimus, paskutinį bučinį, paskutinį žodį - myliu.
Tu tolsti, ir pranyksti su balta, dangiška šviesa.
Aš viską prisimenu, viską... Skaudžios akys, verkiantys balsai, mūsų nebeliko, nejaugi nematai?
Tyla. Balta šviesa.
Nyksti tu mano akyse, o už horizonto laukia išskiesti delnai.
Mes kaip du vaikai, tolstame tenai, kur laukia šiltesni, nauji namai.
Lyg angelo pavidalas stebi tave, aš jai pavydžiu, žiūriu paslapčia.
O tu drąsus, žengi tolyn, neatsigręždamas skubi, pas ją, pas mylinčias rankas, o aš pavydžiu, suklumpu, verkiu, nesidairau, kas laukia manęs ten kitur.
Tu pranyksti, man pasidaro tamsu ir nyku.
Manęs nedomina, kas bus toliau, manęs nedomina nauji keliai.
Tik su tavim norėjau pakilt aukštai, aukštai ir skristi dangiškais skliautais.
Tyla. Tamsa. Naktis gal, nežinia.
‚Mergaite, neverk‘ – prisiliečia šilti delnai. Ašaros pranyko lyg nebuvo jų visai, aš supratau – aš dar galiu gyvent kitaip.
‚Jis tavo naujas angelas‘ – tarė man balsai.
Ir vėl šilta, gera ir jauku, lyg būčiau pravirkusi iš džiaugsmo, negaliu.
O mano meile, ten, tenai, už horizontų, kuris eini naujais keliais, tik nesirodyk man daugiau, aš verkčiau lietumi, audrom, pūgom. Ši meilė nebemiršta, nors žvaigždes susirinkai ir pas kitą išėjai, niekas man neuždraus tavęs mylėt, norėt, sapnuot, svajonėse bučiuot.
-O mano angele, ačiū, kad tu atsiradai, aš kilsiu su tavim aukštai, atrasiu meilę būtinai. Nepaleisk manęs, mylėk mane nors aš to neverta tik tam, kad būčiau geresne. Naujus sparnus man duoki skristi, bet rankos nepaleisk, aš moku kristi.
2009m. balandžio 23d. , 20:05
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą