Man patinka tas namų jaukumas, kai saulė jau leidžiasi ir spinduliai kambarius nudažo raudonai. Dievinu lengvučius rūbelius ant tavo kūno ir netvarkingai suveltus tavo plaukus. Makiažo šiandien tau nereikia, tu ir be jo graži. Skaisti tavo oda, drėgnos prisirpusios lūpos. Mūsų patalai dar ir dabar nesutvarkyti, ant žemės mėtosi mano kojinės ir netvarkingai išmėtyti apatiniai. Man patinka visi garsai, kuriuos skleidi Tu bebūdama virtuvėje. Kavos kvapas, iškepto obuolių pyrago aromatas. Svaigi atmosfera man neleidžia pabusti ir kibti į rimtus dienos darbus.
Girdžiu, kaip tu pėdini į vonios kambarį, rodos, jaučiu kiekvieną tavo plauko sąlytį su oru. Mane jaudina vonioje atsuktas vandens čiaupas su bėgančiu vandeniu ir tavo mokėjimas su juo išgauti dar gražesnius garsus besivalant dantis. Girdžiu tavo šlapias pėdas praeinančias pro miegamąjį, ir lengvą kvepalų aromatą.
Tu nesustoji. Tu vis svyruoji garsų ir kvapų įvairovėje. Mane tai žavi ir priverčia jaustis tavo žmogumi.
Tas jausmas man leidžia suprasti, kad aš gerame kelyje, aš pasirinkau tinkamą moterį, kuri man suteikia jaukius namus, jaukų mano vidinį pasaulį.
Joks šuo, jokia katė nesugebėjo atstoti moters jaukumo namuose. Žinoma, man patikdavo mano šuo, kuris aplaižydavo mane kas rytą ir leisdavo žinot – aš ne vienas, bet moteris ne tik leidžia tai žinot, ji reikalauja šio žinojimo sau, kad ji – ne viena.
Tylus durų girgždesys ir tarp durų atsiduria ji. Švelnus basų kojų garsas. Aš jaučiu: jos akys šypsosi ir kaži ko dairosi, kojos sėlina tik viena kryptimi – prie mano lovos krašto. Prisėda. Nedrįstu atmerkti akių, norisi tik dar daugiau jos įkvėpti. Ji švelniai paglosto mano galvą, tada lėtai pramerkiu akis ir jaučiu jos gilias akis. Myliu. Aš myliu šią moterį. Švelniai delnu paliečiu jos veidą ir lėtai prisiliečiu prie jos kaklo, kylu link ausies ir sukuždu: “Myliu tave, angele.”
2009.05.15, 10:32
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą