-Mergaite, kur tavo namai?
-Aš nežinauuu... Ko jums reikia? – girtu balsu kalba šešiolikmetė.
-Dabar trečia nakties. Nevėlu kaip nepilnametei? – klausiu atkreipus dėmesį į jauną veidą, smulkų kūno sudėjimą.
-O kas man jaunai ir gražiai? Aš galiu daryt, ką tik noriu. Pinigų man duoda tėtis, su mama beveik nebendrauju, jie man leidžia grįžti kada tik noriu.
-O kodėl tu čia prie kelio už miesto net?
-Draugas juokauja, sakė atvažiuos manęs, kai galės. – kalba svyruojanti paauglė.
Iš kišenės išsitraukia cigarečių pakelį ir prisidega vieną iliuzijų cigaretę. – teta, neaiškinkit man, aš jau nemaža, ką noriu, tą darau, greit būsiu pilnametė. Palikit mane, nu, atvažiuos mano draugas.
Ištraukiu dešimt litų, kuriuos turėjau šalia kišenėje ir įbraukiu mergaitei, prašydama, kad išsikviestų taksą ir važiuotų namo.
Ji čiumpa, užsisuka ir pėdina link miesto.
-Dėkis, teta. – su ironija kalba jaunesnioji.
Aš užsivedu mašiną ir patraukiu toliau...
Tik staiga ant stabdžių girdžiu sucypiančią mašiną ir vaikinų balsus:
-Kiškit ją į mašiną, greičiau tik, kol niekas nemato.
Pasigirsta mergaitės spiegimas, o mašina dingsta lyg jos čia nebuvo.
Apsisuku. Ten, kur stovėjo mergaitė, rasotojo žolėje mėtosi dešimt litų ir jos smilkstanti cigaretės nuorūka.
22:11, 2009.05.25
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą