Man visad stigo noro dainuoti.

Man visad stigo noro dainuoti. Man visad stigo noro mylėti kažką labiau už save.
Menkysta. Pastrigau. Mano galvoje error. Aš pasimetus. Jaučiu, kad niekada nebuvau labai svarbus asmuo visuomenėje. Prislėgta nuotaika. Pastaruoju metu aš savim per daug pasitikėjau. Dėmesys mane iškėlė. Niekada nebuvau apsupta vaikinų dėmesio kaip dabar. Man visad stigo noro dainuoti, bet niekas nesakė, kad neturiu balso.
Iš tikrųjų aš neturiu tikrų jausmų.
Kiekvienas gyvena savaip, kiekvienas klysta savaip ir kelias savaip. Klydau, kėliaus. Klysiu. Žmogiška.
Man patinka žmonės, kurie visada troško dainuoti. Aš stebiuosi tais, kurie dainuoja didžiosiose scenose ir jiems ploja milijonai žmonių. Visad to norėjau. Dėmesio. Bet man visad stigo noro dainuoti. Todėl save kėliau kitais būdais. Bandžiau atkreipti žmonių dėmesį. Aš rėkiau. Aš šokiravau savo elgesiu, savo tiesmukiškumu, savo manieromis, bet man vis vien stigo noro dainuoti.
Kai kurie mane laikė žmogumi, nusileidusiu iš kosmoso. Tiesą sakant, tai mane kėlė, man rodos, tai buvo plojimai vieni iš milijono. Negalvokit, kad kosmose gyvena žali padarai su didelėmis akimis. Ten gyvena kitaip mąstantys padarai.
Nekenčiu žmonių, kurie plaukia pasroviui ir sutinka su visomis taisyklėmis, nekenčiu žmonių, kurie yra apsupti dirbtinių šypsenų, dirbtinio dėmesio, o tiksliau man jų net gaila. Nekenčiu savęs, nes man stigo noro dainuoti.
Ir draugais aš niekada nesipuikavau. Jie man - nepastovūs orai. Tai šalta, tai karšta. Tikrieji draugai vos keli. Vieni ateina, kiti išeina, dar vieni pasilieka. Milijonai pažįstamų. Negaliu teigti, kad nerasiu su kuo išgerti kavos, ar panorėjusi praleisti vakarą su vienu ar kitu. Bet man velniškai stigo noro dainuoti. Tai mane slėgė. Daugelis sako, kad nėra manęs matę verkiančios. Iš tikrųjų jie to nenorėjo matyti. Verkiu. Bet dažniau džiaugiuosi gyvenimu ir garsiai tai išrėkiu visa gerkle, bet viskas dėl per mažo noro dainuoti.
Kiekvienam ateina laikas išbandyt kažką naujo. Svaigalai. Nelaikykit manęs narkomane, jei esu nusiritus keliskart. Meluoju. Bet, tiesą sakant, aš esu labai prasta melagė. Tad prisipažinsiu - esu narkomanė, priklausanti nuo nikotino. Bet mane „veža“ ne tiek nikotino poveikis, kiek visas procesas. Tai leidžia pakeisti „dainavimą“.
Bet man visad stigo noro kažką labiau mylėt už save. Mamytė, tėvelis, sesytė, broliukas. Baikit! „Aš savimyla.“ Dievinu viską, kas po truputį padaro mane spindinčią. Aš dievinu atrodyti žavinga. Menkysta. Aš save įsimyliu veidrodyje ir naiviai tikiuosi, kad kažkas ir įsimylės tą naivuolę. Įsimyli. Bet tik atvaizdą, bet ne mane, ne mano sielą. Viskas dėl prakeikto per mažo noro dainuoti. Išvis melas mano gyvenime kiekvieną dieną. Esu tokia „sušikta‘, prasta melagė, kad net sąžinę slegia dėl netikusio melo, kuriuo vis vien tiki artimieji.
Bet aš ir naivi. Labai naivi. Aš visad maniau, kad man dėl viso šito plos milijonai žmonių. Iš tikrųjų man ploja tik dar naivesni kvailiai, gyvenimo nematę žmonės, kurie niekada nebuvo tame koncerte, kuriame ploja milijonai. Jie nežino, kas tai. Jie ploja, bet nemyli. Jie ploja, nes nori tau įtikti. Jie ploja, nes iš pašalies tu atrodai kitoks. Jie ploja, nes jie niekada neišgalės nueiti į tą tikrą koncertą, pažiūrėti į tikrus žmones, kurie verti visų plojimų, visų pagyrimų.
Man visad stigo noro dainuoti ir mylėti. Menkysta.

2008.12.28, sekmadienis, 02:37