2009 m. sausio 22 d.
Ką tu matai?
Ką tu matai? Ką tu sapnuoji naktimis? Kuo gyveni, kai nematai manęs? Žaidimai. Vaikiški. Dideli ir maži. Mes juokingi. Aš. Tu. Kam viso to mums reikia? Nereikia. Juk nereikia. Ar girdi - nereikia? Nereikia nieko. Nereikia kankintis dėl tokių niekų. Juk tai -nemeilė. Juk tai - tik vaikiški žaidimai. Iliuzijos... Nuorūkos.
Aš noriu, kad visad būtum mano draugu ir ten, kur liūdna, ir ten, kur velniškai džiaugiasi širdis, šoka siela. Juk mes dar vaikai. Beribės akys. Vaikai. Žaidžiam žaidimus, kuriuos vadiname meile. Juk tai nemeilė. Ar girdi? Kam viso to mums reikia? Kam viską jaukia žodžiai tušti, kai širdelė sako vieną – reikia tavęs galbūt net amžinai, o vaidindami meilę, mes tik suklysim. Nukrisim. Išsiskirsim. O kaip tai išsaugot? Žaidimais paikais? Juk ne. Mums reikia mokėti džiaugtis gyvenimu. Bet, kur beeini, ten tu nusivili. Ten nuorūkos palieka prisiminimus.
Kiekvienas naujas išgyvenimas, nauja pradžia, nauji žingsniai lėti link tavo sielos, link širdies gelmių sujaukia viską. Sugriauna viską. O juk taip nesinori, kad vėl nuorūkos keltų prisiminimus.
Daugiau krentam, daugiau nuorūkų. Kam visa tai? Ar girdi – nereikia?
Neskubėk.
Pasilik.
Minutei.
Tylėk, klausyk. Girdi? Širdies plakimai tušti. Nėra čia meilės jokios, nėra. Nebuvo ir nebus mano širdyje. Nemoku mylėt – moku tik prisirišt. Man to nereikia, nes su kiekvienu prisirišimu atsiranda vis daugiau nuorūkų.
Nustok kalbėti vienas tu, išmok girdėti.
Nekalbėk.
Netiesa.
Melas.
Ar girdi mane? Man tavęs reiks visada. Visada. O visada būsi tik būdamas teisus sau. Nėra meilės. Nėra. Mes jauni, ištroškę visko, kas neužuosta, nepaliesta, nepajausta.
Šiurpuliukai per kūną... Juk norim to?
Ar girdi?
Nekalbėk.
Prašau, bent šį kartą mane išgirsk. Man tavęs visad reikės. Visad. Ar girdi? Man tavęs visad reikės. Bet tai - nemeilė. Tai tas, kas užauga su tavim bebūnant. Tai – žmogaus artumas. Tai – nemeilė. Tai tik supratimas, jaukumas ir begalinis rūpestis tau.
Ar girdi?
Nereikia nuorūkų.
Prašau.
Patylėk.
Bet žinok, man tavęs visad reikės. Visad.
Jei nori, prašau, dabar kalbėk.
2009.01.05, pirmadienis, 15:47
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą