2009 m. gruodžio 14 d.

Tu pasakyk.


Kodėl Tu nežinai?
Kodėl Tu nematai?
Kodėl nepastebi manęs pilnai?
Juk aš visa Tau atsiduočiau nuolankiai,
Be priežasčių,
Be norų,
Be klausimų - ko nori išdidžiai.
Užtektų, tik, kad būtum,
Bučiuotum kaktą vakarais,
Kartais sumurmėtum ‚Myliu‘
Ir apkabintum nuoširdžiai.
O tiek ne daug Tau reikia,
O kiek daug turi.
Kodėl Tu stovi ir dvejoji?
Kodėl mane vis ignoruoji?
Ko lauki?
Ką svajoji?
Kodėl nemyli ir kvailioji?
Kodėl žaidi ir nesustoji?
Kodėl Tu man meluoji?
Kodėl manim nesinaudoji?
Kodėl nerizikuoji?
Aš pažadu tylėti ir klausyti,
Kasyti galvą vakarais,
Aš pažadu girdėti ir tylėti,
Kai atsibos Tau mano plepalai.
Aš pažadu Tavimi neabejoti,
Kartu užmigti, kartu pabusti
Ir nesvarbu blaivi ar pagirioti.
Aš pažadu niekada nebe sustoti,
Kramtyti lūpas, atvirai Tave išprovokuoti
Ir kas kartą iš naujo suvedžioti.
Tu pasakyk, kodėl neverta rizikuoti?

2009.12.14, 17:55

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą