Kai aš išsitraukiu žaliąją knygą apie Monet, visi uodai nutyla, nes jie jaučia mirties dvelksmą nuo knygos viršelio.
Štai atėjo metas ir šio vakaro uodui.
Jis buvo pavalgęs, prisisotinęs kaip vilkas, bet jo zvimbsėjimas man neleido užmigti.
Aš sustingau ir įsiklausiau į sparnelių skambėjimą.
Štai jis!
Staigiu judesiu priploju prie sienos!
Be gyvybės ženklų priplotas vabalėlis raudoname, svetimo kraujo fone...
Šlykštynė!
Prisisiurbė!
01:46 , 2009.07.13
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą