Megaitėms (2 dalis). Prostitucija.

Čia merginų netrūksta. Ji pastebi, kad aplink ją sukas ilgakojės merginos su nepadoriais rūbeliais, kokių neteko matyt, net praeitą kartą klube. Ji suvokia, kad ji kažkur toliau, nei toli ir lietuviškų žodžių čia nusigirsta tik vienas kitas, daugiausiai angliškai arba dar vokiškai, nuskamba keli keiksmažodžiai rusiškai. Dabar jau blaiviu protu ji supranta pavojingą situaciją. Didžiausias noras tik gauti telefoną ir susisiekt su artimaisiais, bet viskas jai jau pačiai atrodo sunkiai įmanoma. Ji guli lovoje atmerktomis akimis į lubas ir laukia verdikto sau. Ji žino, kad dingo kažkur vaikystė ir niekam čia nesvarbi jos nuomonė. Ji nujaučia, kad ji gali tapti viena iš tų, netoli jos besisukiojančių merginų. Šalia mato ir kitas merginas, kurios kaip ji atrodo padoriai apsirengusios, bet dėl neaiškios priežasties atsidūrusios šitoje skylėje.



Trečia valanda nakties, viena prakeikta mašina. Ji netyčiomis nukrenta nuo lovos, suklumpa ir verkia, kukčioja kaip niekad neverkė. Ji prarado viską, ką galėjo turėt savoje šalyje. Lietuvoje. Prarado šeimą, draugus, dabar ji prostitutė.

Pro duris įeina ūmus vaikinas ir numeta jai raudoną korsetą ir juodą sijonuką ant lovos.

- Renkis, mergaite. – angliškai prabyla vaikinas.
Ir čia įsiterpia tyla. Nuo tušo pajuodusios akys ir prablaivėjąs protas suvokia kokią klaidą padarė tą vakarą.
- Renkis greičiau, čia niekas neturi laiko. Darbas laukia. Nesijaudink, su tavim čia visi elgsis gražiai, jei būsi gera.- po tylos pratęsia vaikinas.

Puikiai suprantami žodžiai ją dar labiau įbaugina. Dabar ji dar labiau pradeda verkt ir prašytis namo. Sėdėdama ant žemės nesustoja isteriškai rėkti, to nepakenčiantis vyras, čiumpa jai už plaukų, pakelią galvą ir trenkia į pilvą, kur nelieka jokių pėdsakų dėl smurto... Aplinkui tyla, niekas čia neskuba į pagalbą, nes merginos žino, kad gali susilaukti tik to paties.

- Renkis, mergiote. Niekam čia tavo nuomonė nerūpi. Tu su mumis bendradarbiauji arba blogai baigsis.

Šešiolikmetė įsikniaubia į vyrą ir jos verksmas ir isterija stiprėja...
Bet čia niekas neturi jausmų, čia visų mintys kaip daugiau išlošt. Niekam nerūpi žmogus. Arba ši mergaitė bus gyva ir dirbs kaip prostitutė, arba bus parduota dalimis. Ji neturi teisės į namus, nes taip gali pakenkti nelegaliam verslui.

Vyriškis, dar trenkia jai į pilvą ir išeina. Po minutės jis grįžta ir pakelia jos galvą, čiumpa jos ranką ir suleidžia jai tai, kas ją greitai apsvaigina ir ji jau pradeda nebejausti aplinkos. Tai – Opijus. Ji tampa priklausoma narkotikams.

- Klausyk, mergaite, dabar tu dirbsi mums, jei norėsi gauti dar vieną dozę. O mes žinome, tu norėsi.... Tu mūsų maldausi, visos šitos kūrvos to nori.



Mergaitės akys lyg krauju pasruvusios nieko nesupranta. Ji tik šneka sau į dausas kliedesius. Ji apsvaigus. Bet ji greitai vėl pabus į realybę ir supras, kad ji nebe mergaitė. Ji – prekė ir dar priklausoma nuo narkotikų. Ji kažką kužda, pradeda drebėti ir galiausiai sukniumba be sąmonės.

15:24, 2009.05.31

Svetimi jausmai.

Ar galima pavydėti kam nors širdies? Ne savų jausmų? Kai matai Tau brangų žmogų, bet jo širdy šaukiasi kitos. Ar tau taip buvo?

Nepatinka man rašyt apie meilę, apie jausmus, kurie neturi žodžių.

Vieniems meilę primena svogūnai su lašinukais, kitiems nuspalvotos netikros popierinės širdelės. O man? O man primena viskas, visas kambarys prisigėręs Tavo kvapo, judesių, juoko, muštynių, bučinių, žodžių...

Nemoku rast atsakymo: Ar aš myliu? Bet aš pavydžiu svetimų jausmų. Ne man. Kitai.

2009.05.28, 16:43

Mergaitėms.

-Mergaite, kur tavo namai?
-Aš nežinauuu... Ko jums reikia? – girtu balsu kalba šešiolikmetė.
-Dabar trečia nakties. Nevėlu kaip nepilnametei? – klausiu atkreipus dėmesį į jauną veidą, smulkų kūno sudėjimą.
-O kas man jaunai ir gražiai? Aš galiu daryt, ką tik noriu. Pinigų man duoda tėtis, su mama beveik nebendrauju, jie man leidžia grįžti kada tik noriu.
-O kodėl tu čia prie kelio už miesto net?
-Draugas juokauja, sakė atvažiuos manęs, kai galės. – kalba svyruojanti paauglė.
Iš kišenės išsitraukia cigarečių pakelį ir prisidega vieną iliuzijų cigaretę. – teta, neaiškinkit man, aš jau nemaža, ką noriu, tą darau, greit būsiu pilnametė. Palikit mane, nu, atvažiuos mano draugas.
Ištraukiu dešimt litų, kuriuos turėjau šalia kišenėje ir įbraukiu mergaitei, prašydama, kad išsikviestų taksą ir važiuotų namo.
Ji čiumpa, užsisuka ir pėdina link miesto.
-Dėkis, teta. – su ironija kalba jaunesnioji.
Aš užsivedu mašiną ir patraukiu toliau...

Tik staiga ant stabdžių girdžiu sucypiančią mašiną ir vaikinų balsus:
-Kiškit ją į mašiną, greičiau tik, kol niekas nemato.

Pasigirsta mergaitės spiegimas, o mašina dingsta lyg jos čia nebuvo.

Apsisuku. Ten, kur stovėjo mergaitė, rasotojo žolėje mėtosi dešimt litų ir jos smilkstanti cigaretės nuorūka.

22:11, 2009.05.25

Mūsų namai.

Man patinka tas namų jaukumas, kai saulė jau leidžiasi ir spinduliai kambarius nudažo raudonai. Dievinu lengvučius rūbelius ant tavo kūno ir netvarkingai suveltus tavo plaukus. Makiažo šiandien tau nereikia, tu ir be jo graži. Skaisti tavo oda, drėgnos prisirpusios lūpos. Mūsų patalai dar ir dabar nesutvarkyti, ant žemės mėtosi mano kojinės ir netvarkingai išmėtyti apatiniai. Man patinka visi garsai, kuriuos skleidi Tu bebūdama virtuvėje. Kavos kvapas, iškepto obuolių pyrago aromatas. Svaigi atmosfera man neleidžia pabusti ir kibti į rimtus dienos darbus.

Girdžiu, kaip tu pėdini į vonios kambarį, rodos, jaučiu kiekvieną tavo plauko sąlytį su oru. Mane jaudina vonioje atsuktas vandens čiaupas su bėgančiu vandeniu ir tavo mokėjimas su juo išgauti dar gražesnius garsus besivalant dantis. Girdžiu tavo šlapias pėdas praeinančias pro miegamąjį, ir lengvą kvepalų aromatą.

Tu nesustoji. Tu vis svyruoji garsų ir kvapų įvairovėje. Mane tai žavi ir priverčia jaustis tavo žmogumi.

Tas jausmas man leidžia suprasti, kad aš gerame kelyje, aš pasirinkau tinkamą moterį, kuri man suteikia jaukius namus, jaukų mano vidinį pasaulį.

Joks šuo, jokia katė nesugebėjo atstoti moters jaukumo namuose. Žinoma, man patikdavo mano šuo, kuris aplaižydavo mane kas rytą ir leisdavo žinot – aš ne vienas, bet moteris ne tik leidžia tai žinot, ji reikalauja šio žinojimo sau, kad ji – ne viena.

Tylus durų girgždesys ir tarp durų atsiduria ji. Švelnus basų kojų garsas. Aš jaučiu: jos akys šypsosi ir kaži ko dairosi, kojos sėlina tik viena kryptimi – prie mano lovos krašto. Prisėda. Nedrįstu atmerkti akių, norisi tik dar daugiau jos įkvėpti. Ji švelniai paglosto mano galvą, tada lėtai pramerkiu akis ir jaučiu jos gilias akis. Myliu. Aš myliu šią moterį. Švelniai delnu paliečiu jos veidą ir lėtai prisiliečiu prie jos kaklo, kylu link ausies ir sukuždu: “Myliu tave, angele.”

2009.05.15, 10:32