antradienis ir trečiadienis buvo dienos, kurios galėjo pakeisti mano ateitį. Pirmadienis man buvo ta diena, kai aš netvėriau, skraidžiau. Ne, mažyti, ne dėl Tavęs. Laimėjau milijoną savo iliuzijose. Viską sudėliojau, ką norėčiau turėti, kaip gyvenčiau, kuo tikėčiau. Išties iš didelės laimės ir riksmų aš suklupau. Laimėjusi milijoną litų aš prarasiu JUS. Aš tapsiu kitu žmogumi - tuščia galva, tuščiu vidumi.Vis dėlto noras išlošti milijoną buvo didesnis, ir bilietas už du litus buvo nešiojamas prie mano iš anksto džiaugiantis it tikint, kad jame yra mano pinigai, mano laimė, mano kelias į sėkmę.
Žinoma, draugai šaipėsi, kad nelaimėsiu jokio milijono, o aš noriai siūliau dar nelaimėtus pinigus pasidalinti. Jie juokėsi ir sutiko paimti siūlomą mano sumą, kurios dar pati neturiu.
Šiandien vyksta žaidimas.
O aš jau gyvenu mintimi, kad esu milijonierė.
Nesuprantu, kaip gali ramiai gyventi ta moteris ridena kamuoliukus, atnešančius žmonėms laimę. Juk ji kažkam padovanoja laimę, svajones arba rastume laisvę prarasti viską.
Bet kodėl aš vėl laiminga? Kas šiandien nutiko?
Išties aš tikiu, kad už du litus nusipirikau ne milijoną litų, o kitką, kas pas mane ateina. Nesigirsiu prieš laiką, bet aš už du litus dabar po truputį turiu viską. Viską, kas daro žmogų laimingą.
Po velnių, aš myliu gyvenimą. Bet du litai laimės man suteikė tikėjimą. O gal ryt tas vakaras, kuris grąžins svajones? Svajonę.
Aš žinau, mano kambaryje nevalingai prisegtas prie nuotraukos tik popieriukas, kuriame sukrautas visas mano tikėjimas ir mano svajonės, bet jame nėra jokių pinigų, o laimėtus du litus man tiesiog būtų gėda atsiimti. Jei taip bus, pažadu jį atiduoti praeiviui, tegul tai būna sėkmės bilietas, tegul už laimėtus du litus jis nusiperka milijoną. Milijoną svajonių, arba milijoną litų.
Tai lyg mano laiškas Tam, kuris aukštai, bet ir Tau. Juk buvai minėtas ir Tu. Tu mano svajonių dalis. O Tas, aukštai, man šypsos, ir sako: „ Migle, Tu nuostabi. Gyvenk. Mylėk. Džiaukis. Viskas dar prieš akis.“
Aš žinau, pokštauju su Jumis, Pone vyresnybe, sakau, kad biliete nėra nieko, bet pati sau prieštarauju, dar giliai tikiu, kad jame yra ir milijonas litų. Bet, žinoma, Jūs man nenorite sugadinti gyvenimo pinigais, man pačiai teks viską gauti savo rankomis.
Tebūnie.
Pone, pažiūrėsiu, ką ryt gero pasakysit.
O mano kambary nevalingai pakabintas prie nuotraukos tik tuščias bilietėlis, kuriame mano laimė, svajonės ir viltys. Pardavėja bus neteisi pasakydama! „Nelaimingas bilietėlis.“ Jis laimingas, tik jame ne tokie milijonai.
2009.02.22, sekmadienis, 00:43
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą